Padėkos valgis: Bažnyčios savanorių dėmesys!

Padėkos valgis: Bažnyčios savanorių dėmesys!

2026 metų sausio 19 dieną parapijos salėje vyko padėkos vakarienė, kurią organizavo klebonas Michaelas Birneris. Po vakaro mišių jis pagerbė daugybę bendruomenės savanorių ir palygino svarbų jų vaidmenį su bibliniu „vieno kūno ir daugelio narių“ įvaizdžiu. Ši analogija siekia apaštalą Paulių, kuris apibūdino tikinčiųjų bendruomenę kaip individų tinklą, kuriame kiekvienas asmuo atlieka svarbią funkciją.

Klebonas Birneris pabrėžė, kad į bendruomenės gyvenimą reikia įsitraukti visiems ir įvardijo konkrečias grupes bei žmones, kurie aktyviai dalyvauja bendruomenės veikloje. Tai projekto choro vadovas, taip pat dainininkai, vargonininkai, kantoriai ir daugelis kitų. Jis taip pat įvardijo bažnyčios administracijos narius, parapijų tarybos narius, lektorius ir zakristijonus, kurie yra atsakingi už senjorų priežiūrą ir šeimų pamaldas, taip pat savanorius, kurie rūpinasi bažnyčios ir koplyčios puošyba, patalpų priežiūra ir didžiule gimimo vieta.

Savanoriškas darbas kaip kertinis bendruomenės akmuo

Savanoriško darbo svarbą dar labiau pabrėžė lektorių, altorių tarnautojų ir parapijos laiškų perdavėjų paminėjimas. Prie judrios bendruomenės prisideda ir moterų asociacijos valdybos narės, KAB bei merginų būreliai, valymo ir žiemos paslaugos. Klebonas Birneris taip pat padėkojo už paramą sielovados komandai, kurios bendradarbiavimas ir įsipareigojimas yra būtini bendruomenei. Jis užbaigė įkvepiančiu kalendoriumi, sakydamas: „Kai kurie žmonės nežino... kiek skurdesni būtume be jų“, pabrėždamas visų savanorių dėkingumą.

Apskritai savanorių atsidavimas bažnyčioje rodo, kad jie ne tik užtikrina sklandų pamaldų ir renginių eigą, bet ir yra atraminis bendruomenės gyvenimo ramstis bažnyčios bendruomenėje. Eseno evangelikų bažnyčia, turinti daugiau nei 6000 savanorių, patvirtina, koks įvairus ir svarbus yra šis įsipareigojimas. Ji pabrėžia, kad dalyvauti kviečiamas kiekvienas tikintysis, nepaisant jo profesinės kvalifikacijos, o tai įkūnija „visų (pakrikštytųjų) tikinčiųjų kunigystės“ principą. Bažnyčios maistas informuoja, kad savanoriai imasi daugybės užduočių, tokių kaip vienišų, sergančių ir pagyvenusių žmonių lankymas, vaikų paslaugų organizavimas ir jaunimo įstaigų rėmimas.

Bendruomenės širdis

Įsipareigojimas evangelikų bažnyčiai vertinamas ne tik kaip indėlis į bendrą gėrį, bet ir krikščioniškos meilės išraiška bei Jėzaus Kristaus pavyzdys. Bažnyčia aktyviai skatina savanorių dalyvavimą, siūlo tolesnius mokymus ir sukūrė struktūras, skirtas optimizuoti šių vertingų narių įdarbinimą ir paramą.

Instituciniais pripažinimais, tokiais kaip padėkos vakarai, siekiama, kad savanoriška veikla būtų labiau matoma. Projektas „Savanorių valdymas“ buvo pradėtas 2019 m., siekiant toliau plėtoti įsitraukimo struktūras. Be to, akcija „Daugiau nei tu tiki! prasidėjo, kuri vertina savanorius per portretus ir vaizdo įrašus. Bažnyčios savanorystė paaiškina, kad tokios iniciatyvos atsirado XIX amžiuje siekiant spręsti socialines problemas ir parodyti, kaip savanoriai skatinami tikėjimo tarnauti Dievui ir žmonėms.

Apsilankymo programa ir vaikų šlovinimo programos yra pavyzdžiai, kaip savanoriai aktyviai prisideda prie socialinio ir dvasinio ugdymo. Vaikų tarnystę atgaivino atsidavę nariai, kurie ne tik moko vaikus skaityti ir rašyti, bet ir moko Biblijos istorijų.